Pasiekimai 2004 m. lenktynių rezultatai Lietuvos plento čempionatas (Šiauliai) Asmeninės lenktynės laikui – 1 vieta Grupinės lenktynės -  1 vieta Giro d'Italia feminin -  prologas ir VI etapas – 1 vietos, VII etape – 3 vieta, galutinėje įskaitoje – 7 vieta 2003 m. lenktynių rezultatai Pasaulio treko čempionatas (Štutgartas, Vokietija) Asmeninės lenktynės laikui – 5 vieta Pasaulio taurės dviračių treko etapas Sidnėjuje Asmeninės lenktynės laikui – 2 vieta  2002 m. lenktynių rezultatai Giro d'Italia Femminile (2.9.1 --> NE) Galutinė bendroji įskaita – 3 vieta HP Women's Challenge (2.9.1) Aktyviausios dviratininkės įskaita – 1 vieta Pasaulio taurės etapas Primavera Rosa (Ita) – 2 etapas GP Citta di Castemaso (1.9.2) – I vieta 2001 m. lenktynių rezultatai UCI moterų elito reitingai – 16 vieta Pasaulio plento čempionatas (Lisabona, Portugalija) Asmeninės lenktynės laikui – 9 vieta Grupinės lenktynės – 8 vieta Holland Ladies Tour (2.9.2) Galutinė bendroji įskaita – II vieta Giro d'Italia Femminile (2.9.1) Galutinė bendroji įskaita – III vieta GP Liberazione (1.9.1) – 8 vieta 2000 m. lenktynių rezultatai Olimpinės žaidynės (Sidnėjus, Australija) Grupinės lenktynės – 3 vieta (Bronzos medalis) Asmeninės lenktynės – 9 vieta Pasaulio taurės bendroji įskaita – I vieta Pasaulio taurės etapas (Embrach, Swi) – 4 vieta Tour de Suisse Feminin (2.9.1) Galutinė bendroji įskaita – 9 vieta Hewlett Packard Women's Challenge (2.9.1) Galutinė bendroji įskaita – II vieta Taškų įskaita – I vieta Kalnų įskaita – II vieta Aktyviausios dviratininkės įskaita – 4 vieta Liberty Classic Pasaulio taurė – II vieta Montrealio Pasaulio taurė – III vieta GP Kanton Aargau (1.9.2) – 4 vieta GP Liberazione Donne (1.9.1) – 5 vieta Vuelta Navarra Feminas (2.9.2) Galutinė bendroji įskaita - I vieta Taškų įskaita – I vieta Kalnų įskaita – I vieta La Fleche Wallonne (Bel) Pasaulio taurė #3 – 4 vieta Primavera Rosa (Ita) pasaulio taurė #2 – I vieta 1999 m. lenktynių rezultatai Pasaulio plento čempionatas (Verona, Italija) Asmeninės lenktynės laikui – 8 vieta Grupinės lenktynės – III vieta La Grande Boucle (2.9.1) Galutinė bendroji įskaita – I vieta Taškų įskaita – II vieta Int.Thuringen Rundfahrt Galutinė bendroji įskaita – II vieta Aktyviausios dviratininkės įskaita – II vieta Montreal (Can) Pasaulio taurė – 10 vieta 1998 m. lenktynių rezultatai Pasaulio plento čempionatas (Olandija, Valkenburgas) Grupinės lenktynės – 1 vieta Asmeninės lenktynės laikui – 4 vieta Europos Jaunimo plento čempionatas Asmeninės lenktynės laikui – I vieta Grupinės lenktynės – II vieta GP Tell (Swi) Pasaulio taurė – 4 vieta Beneden-Maas (Ned) Pasaulio taurė – I vieta Trophee International (Fra) Pasaulio taurė – III vieta International Women's Challenge Galutinė bendroji įskaita – III vieta Taškų įskaita – I vieta Montreal (Can) Pasaulio taurė – I vieta Liberty Classic (USA) Pasaulio taurė – II vieta Sydnėjaus (Aus) pasaulio taurė – 15 vieta Iki 1998 m. 1997 m. Europos Jaunimo asmeninių lenktynių laikui čempionė 1997 Tour de Vendeč – etapo nugalėtoja 1997 Giro d'Italia – etapo nugalėtoja 1996 m. Europos Jaunimo asmeninių lenktynių laikui vicečempionė 1996 Giro d'Italia – etapo nugalėtoja 1994 Pasaulio jaunių grupinių lenktynių čempionė

Diana Žiliūtė

2000 m. Olimpinių žaidynių grupinių lenktynių bronzos medalio laimėtoja
1999 m. la Grande Boucle Feminine (moterų „Tour de France“) laimėtoja
1998 m. Pasaulio plento čempionato grupinių lenktynių čempionė

Gimimo metai: 1976 m. gegužės 28 d.

Biografija

„O siaube! Aš nugalėjau, mažai Lietuvėlei iškovojau medalį!“ – 1998 m. Valkenburge (Olandija) tapusi pasaulio dviračių sporto čempione sakė Diana Žiliūtė.

Įžymi Lietuvos dviratininkė verkė kelis kartus. Kai stovėjo ant nugalėtojų pakylos ir jai buvo įteiktas aukso medalis grojant Lietuvos himną ir kai grįžo į motelį, kur gyveno Lietuvos dviračių rinktinė ir jai buvo surengtos gražios sutiktuvės; kai ji pateko į čempionatą stebėjusio Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidento Gedimino Gruodžio glėbį kai dėkojo visoms dviratininkėms, padėjusioms pasiekti šią įspūdingą pergalę...

Kadaise Diana žavėjosi olande Leontiena van Morsel – Ziljard, kuri puikiai rungtyniauja plente ir treke. Tačiau Valkenburge mūsų miesto dviratininkė aplenkė savo idealą ir per spaudos konferenciją gausiam žurnalistų būriui italų kalba papasakojo, kaip tai atsitiko.

Pasaulio čempionė gimė 1976 m. gegužės 28 d. Rietave, ten dabar gyvena jos tėveliai. Su savo bendraamžiais berniukais lakstė po laukus, žaidė karą su „šautuvais“, bei „pistoletais“ ir apie dviračių sportą negalvojo. Vėliau susižavėjo lengvąja atletika, bet šiuo dukros sprendimu buvo nepatenkinta mama. Dviračiai Dianos gyvenime atsirado, jai mokantis septintoje klasėje. Į Rietavą ieškoti gabių dviratininkių užklydo tuometinis Panevėžio internatinės sporto mokyklos treneris Zigmas Šniūrevičius. Jo akis užkliuvo ir už Dianos. Rietavietė susirengė į Panevėžį. Atranka jai buvo sėkminga – būsimoji dviratininkė pateko į grupę, pradėjo lankyti treniruotes. Sunkiausia Dianai buvo pasakyti mamai, kad ji lengvąją atletiką iškeitė į dviračių sportą.

– Mamai bijojau prasitarti, jog plentuose važinėju su dviračiu, kurį laiką melavau, sakiau, kad lankau lengvosios atletikos pratybas, – prisimena Diana. – Buvau padauža, užsispyrusi. atkakli. O dviračių sportas nemyli lepių. Išvažiavai į plentą ir mink pedalus, kiek turi jėgų. Ar kepina negailestinga saulė, ar lietus pila kaip iš kibiro – plente privalai atlikti savo darbą.

„Na, ir pavardė! – taip Diana sako apie trenerį Antaną Jakimavičių, į kurio rankas pateko kiek vėliau. – Griežtas, reiklus, principingas! Kai kurios dviratininkės neišlaikė jo griežtumo ir metė. Aš iškentėjau, griežtos trenerio pamokos mane grūdino, gerai žinojau: be darbo nebus ir rezultatų“.

A. Jakimavičiui labiausiai reikėtų dėkoti, kad Diana nemetė didžiojo dviračių sporto. Nusivylusi šia sporto šaka, ji jau buvo susikrovusi sportinį krepšį ir parskridusi į namus. Treneris nepatingėjo nuvažiuoti į Rietavą, susirado Dianą ir vėl atsivežė į Panevėžį.

Sėkmingi Dianai buvo 1994 m. – kartu su Jolanta ir Rasa Polikevičiūtėmis bei Liuda Triabaite Palerme (Italija) ji tapo pasaulio komandinių lenktynių vicečempione, o kiek vėliau Ekvadore – planetos grupinių lenktynių jaunimo čempione. „Pastaroji pergalė man ilgai buvo pati svarbiausia ir įspūdingiausia. Tarp savo bendraamžių pasaulyje – aš pati stipriausia! Ta pergalė man neapsuko galvos, o priešingai – paskatino siekti dar svaresnių laimėjimų. Įsigijau daug draugų, neblogai išmokau kalbėti prancūziškai, itališkai, užsieniečių būryje jaučiausi laisvai“, – sako Diana, kuriai per spaudos konferencijas nereikia vertėjų, ji į klausimus atsakinėja išraiškingai ir intriguojančiai.

Pasaulio čempionate D. Žiliūtė debiutavo 1995 m. Tada Sicilijoje su treniruočių draugėmis dalyvavo komandinėse lenktynėse ir pelnė bronzos medalius, o per grupines varžybas rinktinės vyriausiasis treneris V. Konovalovas ja nepasitikėjo ir leido rungtyniauti kitoms.

Po šio čempionato Diana dvejiems metams „išėjo iš rikiuotės“, blogai jautėsi ir jokiose varžybose nedalyvavo. Kas tada jai atsitiko, ir pati negalėjo pasakyti – organizme įsisiautė kažkoks virusas – likimo rykštė, kuri darė nemažas korektyvas Dianos sportiniame gyvenime. Tačiau netrukus Dievas su kaupu atlygino už visas patirtas kančias, išgyventas nesėkmes.

1998 metai

1998 metų rugpjūčio mėn. per Europos moterų iki 23 metų dviračių sporto plento čempionatą Upsaloje (Švedija) Diana Žiliūtė laimėjo aukso medalį 16 km asmeninių lenktynių laikui rugtyje (III vietą iškovojo Rasa Mažeikytė). Taigi, ant nugalėtojų pakylos stovėjo dvi panevėžietės! Dianos pergalės visi laukė, ji apgynė 1998 m. Italijoje iškovotą Europos čempionės titulą. Vienu medaliu Diana neapsiribojo - per 75 km grupines lenktynes laimėjo sidabro medalį.

Rudenį Olandijoje Diana Žiliūtė laimėjo Pasaulio taurės penkto etapo grupines lenktynes ir užsitikrino Pasaulio taurę, antrą vietą užėmė italė A. Kapeloto, o trečią – amerikietė D. Demet. (E. Pučinskaitė buvo ketvirta–penkta).

Dar kartą Diana pasaulį nustebino spalio mėnesį Valkenburge, Olandijoje, Pasaulio plento čempionate, laimėjusi 103,2 km grupines lenktynes! Ji, kaip ir prizininkėmis tapusios olandė Van Morsel ir vokietė H. Kupfernagel finišavo vienodu laiku (2.35:35), tačiau panevėžietei pergalę lėmė įspūdingas finišas.

„Prieš startą dviratininkėms pasakiau trumpai drūtai: mes jas sutriuškinsime! Visą sezoną skynėme pergales, pralaimėti neturėjome teisės, jokia kita šalis neturėjo teisės laimėti aukso medalius“, – sakė treneris V. Konovalovas.

Tai buvo nuostabi akimirka, nuostabus Dianos ?iliūtės finišas. Ji finišavo iškėlusi rankas. Tai buvo pirmoji Lietuvos dviratininkių pergalė pasaulio čempionate.

Diana laimėjo ir Pasaulio taurę, ir pasaulio čempionatą. Ji labiau vertino pergalę čempionate. „Tai buvo mano diena, visai nekankino nuovargis, jaučiausi nuostabiai gerai. Grupėje aktyviausia buvo J.Polikevičiūtė, ji tiesiog darė stebuklus – stabdė grupę, veržėsi į priekį. Prieš startą buvau nusiteikusi 100 procentų realizuoti savo sugebėjimus. Trasoje padariau viską, ką galėjau. Tokios akimirkos, kai aplenki visas geriausias pasaulio dviratininkes, nedažnai pasitaiko. Man labai didelė paspirtis – Italijos klubas „Acca due d'Lorena“, kuriame turiu viską, kad galėčiau tobulėti. Neįmanoma negyventi ta mintimi, jog aš – pasaulio čempionė! Tos pergalės, net ir labai norint, neįmanoma užtušuoti. Kad ir kur būčiau, kitoks žmonių žvilgsnis, pažiūra į mane, tai verčia labiau save kontroliuoti. Stengiuosi pagrįsti savo elgesį kiekviename žingsnyje. Teigiamas bruožas tas, tad tai mane verčia nedaryti klaidų, kokias anksčiau dariau, – privalau žinoti, ką sakau, tai daryti argumentuotai. Kiekviename žingsnyje, o ypač per varžybas, jaučiu, kad nešioju pasaulio čempionės marškinėlius“, – sako D. Žiliūtė.

Tuometinis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius pasveikino D. Žiliūtę, pasiekusią įspūdingą pergalę, ir padėkojo už kovingumą, puikų atstovavimą savo Tėvynei, kartu išreiškė padėką treneriams, kitiems specialistams, kurie rengė sportininkes. Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas, tuometinis „Omnitel“ prezidentas G. Gruodis nepagailėjo savo asmeninės „kišenės“ ir dviratininkėms bei Raimondui Rumšui skyrė 12 000. JAV dolerių premiją. Dviratininkėms sugrįžus į namus, Prezidentūroje surengtoje geriausių tų metų Lietuvos sportininkų pagerbimo ceremonijoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus D. Žiliūtę ir „Tour de France“ lenktynių laimėtoją E. Pučinskaitę apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinais. Lapkričio mėnesį į Lietuvą atvyko italų delegacija – Kornudos miestelio, kuriame gyvena mūsų dviratininkės, meras ir vicemeras, „Acca due d'Lorena“ dviračių klubo vadovai, rėmėjai. Italų dviratininkes priėmė mūsų šalies vadovas Valdas Adamkus, Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Sporto departamento ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovai, Panevėžio merija.

D. Žiliūtė tapo populiariausia 1998 m. sportininke, jai buvo įteikta puiki dovana – automobilis!

1998 m. Dianos Žiliūtės gyvenime – patys įspūdingiausi. Ji pelnė visus sezono titulus: tapo pasaulio ir Europos čempione, laimėjo pirmą sykį surengtas Pasaulio plento moterų taurės varžybas, buvo pirma pasaulio moterų reitinge, su treniruočių draugėmis sutriuškino visas varžoves per pasaulio komandų reitingo varžybas.

Tad Diana – 1998 m. pasaulio dviratininkių karalienė! Ją su triumfu sveikino tos, kurios dar vakar Dianą skriaudė: vokietė Hanka Kupfernagel, olandė Leontiena Van Morsel – Ziljard, italės Aleksandra Kapeloto ir Fabiana Luperini, rusė Zulfija Zabirova, prancūzė Žani Longo-Kiprieli. 1997 m. pasaulio moterų reitinge buvo tik antrame dešimtuke.

„Apie tokią sėkmę nė svajoti nesvajojau. Kai po Pasaulio taurės varžybų reitinge pakilau į trečią vietą, maniau, kad tai mano viršūnė, ir pradėjau rūpintis, kaip joje išsilaikyti“, – prisimena Diana.

1999 m. E. Pučinskaitė susikeitė vietomis su D. Žiliūte: Diana laimėjo „Tour de France“ lenktynes, o Edita tapo pasaulio čempione.

„Tour de France“ lenktynėse Diana Žiliūtė antrą vietą užėmusią rusę V. Polchanovą aplenkė 1 min. 15 sek., o trečiąja prizininke tapusią E. Pučinskaitę – 4 min. 42 sek. Septinta buvo R. Polikevičiūtė.

Diana taip vertino savo įspūdingą pergalę: „Tai, kad sėkmingai rungtyniavau Alpių, Pirėnų ir Vogėzų kalnuose ir varžybas baigiau su geltonais lyderės marškinėliais – ne vienos mano pergalė, o visos komandos. Sunkiais Prancūzijos keliais dirbome išvien, kai šalia tokios plento meistrės, bepigu organizuoti pabėgimus, veržtis į priekį. Laimėjau prestižines lenktynes, įgyvendinau vieną iš savo svajonių ir tuoj pat po varžybų padėkojau komandos draugėms už suteiktą paramą plente, pasakiau, kad joms liksiu skolinga visą gyvenimą“, – sakė Diana.

Spalio pradžioje per Pasaulio plento čempionatą 25 km 85 m asmenines lenktynes Diana Žiliūtė finišavo aštunta, o po 113,75 km grupinių lenktynių ji stovėjo ant trečiojo nugalėtojų pakylos laiptelio (aukso medalius iškovojo Edita Pučinskaitė).

2000 metai

Diana – jau dviejų olimpinių žaidynių dalyvė. Atlanta sportininkei buvo nesėkminga – per grupines lenktynes jai suskaudo kepenis ir sportininkė buvo priversta pasitraukti iš trasos. Sidnėjuje Diana pelnė bronzos medalį, o dabar rengiasi savo trečiai olimpiadai Atėnuose.

Klausimai Dianai

Diana gyvena nedideliame Kordubos miestelyje, nuo 1996 m. treniruojasi italų „Acca Due d'Lorena“ klube ir yra labai populiari, čia turi gerokai daugiau gerbėjų nei Lietuvoje. Kaip į tai reaguoja Diana?

– Niekada nesiekiau būti populiari, tai nėra mano gyvenimo tikslas. Tačiau malonu, kai sutiktas gatvėje žmogus mane atpažįsta, man ploja distancijoje, išgyvena, tris valandas laukia lenktynių pabaigos ir kartu su manimi džiaugiasi pergale. Lietuvoje dviračių gerbėjų irgi daug turiu, net nepažįstamų žmonių. Nustebau, kad tiek daug sporto aistruolių, tarp kurių buvo ir nemažai panevėžiečių, sugužėjo į pasaulio čempionatą Valkenburge. Trasoje mačiau lietuvišką vėliavą, girdėjau šūksnius: „Diana! Diana! Diana!“ Distancijoje man tai buvo didelė parama, stimulas veržtis į priekį, neapvilti komandos“, – sako Diana.

– Kas vis dėlto dviračių sporte lemia pergalę? Mąstysena, greitis, taktika?

– Yra daug veiksnių, kurie susilieja į vieną. Nemažai įtakos turi trasa, jos profilis. Jei distancija lyguminė, pranašumą turi tos dviratininkės, kurios yra greitos, gerai finišuoja, kurioms nugalėti padeda visa komanda. Dievas man davė greitį – kai kelios atvažiuojame į finišą, visada būnu rami, nes žinau, jog nugalėsiu. Jei trasa nėra labai kalnuota, bet joje nemažai pakilimų ir nusileidimų, pučia šoninis vėjas – pergalę lemia dviratininkių pasirinkta taktika, nuojauta, kažkokie nepastebimi dalykėliai – rodos, kažkas ima ir sušnabžda: „Diana, veržkis į priekį, išmušė tavo valanda“.

Diana susimąsto, po to nusišypso ir priduria: „O patį svarbiausią atsakymą tai ir užmiršau. Dviračių sporte turi lydėti sėkmė. Kad ir kokia trasa būtų, sėkmė tavęs neturi aplenkti“.

Diana – kovinga. Diana – ver?li. Diana – valinga. O kokia panevėžietė yra iš tikrųjų?

– Visai kitokia nei kasdieniniame gyvenime, – sako Diana. – Vos tiktai išgirstu starterio šūvį, tampu pikta, kupina emocijų, sportinio azarto. Atrodo, jei reikėtų, galėčiau bet ką padaryti. Dviem trim valandom „atsijungiu“ nuo viso pasaulio, neturiu jokių kitų minčių – matau tiktai plentą, varžoves, gyvenu varžybomis.

Diana savęs nelaiko idealių duomenų dviratininke. Jos ūgis – 1.60, o apie svorį pasako trumpai: „Kokių 4 kg reikėtų atsisakyti...“ Tačiau kaip? Diana – didelė smaližė, mėgsta skaniai pavalgyti, dievina picą, itališkus makaronus. Kadaise ji mokėsi Panevėžio žemės ūkio ir melioracijos technikume, įgijo virėjos konditerės specialybę. Tačiau dabar Diana apie darbą negalvoja, visos jos mintys sutelktos į dviračių sportą. Kartais dingteli mintis apie trenerės darbą, ji bando save įsivaizduoti Valerijaus Konovalovo vietoje. „Ne, tokio darbo negalėčiau dirbti – ir labai sunku, ir didelė atsakomybė. Tačiau ugdyti jaunimą gal ir galėčiau“, – svarsto pasaulio čempionė.

Dar ne taip seniai Diana garbino daugkartinę pasaulio ir olimpinių žaidynių čempionę prancūzę Žani Lango Kiprieli.

– Tiesiog bijodavau į ją ir pažiūrėti. Longo visoms geriausioms pasaulio plento meistrėms buvo didelis autoritetas. Tačiu po 1998 m. Pasaulio taurės varžybų Monrealyje, kai dviese su prancūze atitrūkusios nuo varžovių atskubėjome į finišą, mano požiūris į ją pasikeitė. Plente Žani Longo buvo lygiavertė mano varžovė. Kaip ir jaunystės idealas – olandė Leontiena van Morsel-Ziljard, pasaulio atskiro starto lenktynių čempionė. Bet aš ją nugalėjau per grupines varžybas, varžovė buvo priversta mane pasveikinti su pergale, – sako Diana.

– Mūsų gyvenimo stilius užgožia daug ką. Praverdama profesionalų dviračių sporto duris, turi atsisakyti ir vieno, ir antro, ir trečio.

Bet nėra taip, kad dėl dviračių sporto aukočiau viską. Esu normalus žmogus, vaikštau žeme, turiu savo pomėgius, kurių niekada neatsisakysiu, bet jiems daugiau dėmesio galėsiu skirti tik tada, kai baigsiu sportinę karjerą, – sako pasaulio čempionė.

Vaikystėje Diana svajojo būti gydytoja, mokytoja, tačiau vėliau vidinis jausmas sakė, jog reikia kažko daugiau, didesnio polėkio. „Tas man būdingas noras toliau išvažiuoti iš namų, meluojant tėvams, kur vykstu, „ėjimas“ prieš save ir kitus dėl to didžiulio noro – visa tai suteikė man daug jėgų ir pasitikėjimo“, – sako Diana ir tuoj pat nukrypsta į dabartį.

– Aš nesu visa galva pranašesnė už kitas, be komandos viena nieko nepadaryčiau, neiškovočiau tokių gražių pergalių. Ačiū Editai, Liudai, Rasai, Jolantai, ačiū visiems mūsų „sirgaliams“. Nebūtų jūsų, nebūtų ir Dianos Žiliūtės.